brūkšmas

brū̃kšmas sm. (2) Š 1. žr. brukšma 1: Brokorius ant kiekvieno maišo padaro raudoną ar baltą brūkšmą MTtIV72. Saulė turės dešimtį brūkšmų atgalion grįžti ant stundininko, per kuriuos jau buvo bėgusi CI1206. 2. protarpis: Kad dar uždėtum vieną lentelę į aną brū̃kšmą, tai kviečiai ir nebyrėtų [iš aruodo] Pc. 3. vogis: Blogai akėji – paliekti daug brū̃kšmų Šv.